Tegul meilė Lietuvos
Dega mūsų širdyse,
Vardan tos Lietuvos
Vienybė težydi!

Kiekvienas žmogus skirtingai suvokia ne tik tai, kas yra valstybė ar nepriklausomybė, bet ir kokią įtaką Lietuvos valstybinei raidai padarė įvairūs įvykiai, kurie šiandien yra minimi valstybinių švenčių metu. Ne išimtis ir Vasario 16-oji, Valstybės atkūrimo diena – nacionalinė Lietuvos šventė, skirta 1918-aisiais Lietuvos Tarybos signatarų pasirašytam Lietuvos nepriklausomybės aktui paminėti.  Ką ši diena reiškia mūsų bendruomenei? Į šį klausimą bandėme atsakyti vasario 9  d. susirinkę į LSMU Veterinarijos iškilmių salę, kurioje vyko LSMU gimnazijos Asamblėja, skirta Lietuvos valstybės atkūrimo dienai paminėti. Gimnazijos direktorius Arūnas Bučnys kvietė visus, kuriems dar neaiški šios šventės esmė, suprasti ir įprasminti šią dieną kaip naujo istorijos etapo, kurį galime pavadinti moderniųjų laikų Lietuvos respublika, pradžią.  1918 m. Vasario 16-osios dienos Nepriklausomybės aktas ir jį pasirašę  dvidešimt Tarybos signatarų tapo laisvės šaukliais skelbdami, jog atstato nepriklausomą,  demokratiniais pamatais sutvarkytą Lietuvos valstybę su sostine Vilniumi. Lietuva žingsnis po žingsnio, netvirtai, bet drąsiai žengė į europietiškos politikos erdvę.  Didžiausia vertybe naujai formuojamoje valstybėje tapo ne vien nepriklausomybė, bet ir nepriklausomas žmogus - buvo siekiama suteikti galimybę mokytis ir auklėtis, dirbti demokratinėje Lietuvoje kūrybinį darbą ir mėgautis to darbo vaisiais.  
Direktoriaus žodžius bei istorinius faktus savo kalboje įprasmino ir mūsų gimnazijos abiturientas Justas Daujotas: „Būdamas tik mokinys aš suprantu... Suprantu, kodėl galima nesuprasti prieš beveik šimtmetį pasirašyto dokumento. Kodėl svarbu atsiminti tą Lietuvos Tarybos narių posėdį bei ryžtą atkurti Lietuvos valstybę, jei šiandienos problemų tai neišspręs? Istorinė atmintis juk mokytojams atlyginimų nepadidins ir matematikos kontrolinio už jus neparašys. Tačiau jeigu prieš 99-erius metus šią dieną nebūtų pasirašytas Nepriklausomybės atkūrimo aktas, tai prieš 68-erius metus vasario 16 d. taip pat greičiausiai nebūtų buvę pagrindo pasirašyti Lietuvos laisvės kovų sąjūdžio Deklaracijos. Be šios datos negaliu įsivaizduoti nei partizaninės rezistencijos laikotarpio, nei Romo Kalantos protesto, nei juo labiau 1990 m. Kovo 11-osios Nepriklausomybės akto. Jei sutikai pasiduoti vakar, tai sunku tikėti, jog šiandien ar rytoj bandysi priešintis“. Prie direktoriaus bei Justo kalbų prisidėjo ir gimnazijos III g. klasės mokinės Otilija ir Miglė, kurios dalinosi savo mintimis apie laisvę, nepriklausomybę, laisvą žmogų. Taip pat šventinę nuotaiką kūrė I g. klasių tautinių šokių kolektyvo šokėjos, kurios pasirodė su šokiu „Kepurinė“, II g. klasių tautinių šokių kolektyvas „Kupolėlė“ bei 7 c klasės kolektyvas „Eglynėlis“.  Ansamblis „Ave musica“ atliko dainą „Kaunas mano tėviškėlė“, o  8 ir I-II g. klasių jungtinis choras atliko dainą „Gimnazistai“, kuri sulaukė ne vien didžiulių ovacijų, bet ir sugraudino ne vieną mokytoją. Kodėl? Po asamblėjos apie tai diskutavome, klausėme jų... Mokytojų nuomone, ne kiekvienas jaunas žmogus, kuris nematė priespaudos, nepritekliaus, moralinio visuomenės žeminimo, o skaitė apie tai tik vadovėlyje, gali suvokti, kad tyriausi jausmai – draugystė, meilė, atsidavimas, kurie buvo minimi dainoje, gali būti itin trapūs, kai iš tautos yra atimama laisvė. Emocijos kyla ir dėl to, jog norisi tikėti, kad dabartinė, moderni, šiuolaikiška, intelektuali karta tai išsaugos.  Manome, jog tai puikus palinkėjimas ne tik mūsų gimnazijos mokiniams, bet ir visos Lietuvos jaunimui!
Mūsų gimnazijos bendruomenei ši bei kitos nacionalinės šventės yra ne vien skambūs žodžiai, o jausmas, kuris kyla iš istorinės atminties ir yra pagrįstas viltimi, kurią savo kalbos pabaigoje apibūdino Justas: „...kiekvieną Vasario 16-ąją galėsime sutikti drąsiai, didžiuodamiesi savo valstybe. Ir atsistojus petys į petį oriai ištarti:
Tegul meilė Lietuvos
 Dega mūsų širdyse,
Vardan tos Lietuvos
Vienybė težydi!

LSMUG mokinių taryba

   

Premiers Rideaux  

   

Nuorodos  

   
   
   
   
   
   
   
   
   
   
   
   
   
   
   
© LSMU gimnazija, 2013