Spalio 29 – 31 d., mokinių atostogų metu, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto gimnazijos (toliau LSMUG) mokytojai netinginiavo, o vyko į Estijos sostinę Taliną. Pagrindinis kelionės tikslas – susipažinti su Estijos švietimo sistema. Nesidomintiems švietimo padėtimi pasaulyje tikriausiai iš karto kiltų klausimas, kodėl būtent į Estiją? Pasirodo, jog visai netoli esančios Estijos vardas skamba pasaulio žiniasklaidoje, o apie jos sukurtą švietimo fenomeną kalba BPC ir CNN. Estijos penkiolikmečiai pagal gamtamokslį raštingumą yra pirmi Europoje ir treti pasaulyje, pagal matematinį raštingumą – devinti pasaulyje, pagal skaitymo gebėjimus – šešti. Tokius rezultatus atskleidžia ESPO penkiolikmečių tyrimas PISA. Švietimas Estijoje yra laikomas vienu iš valstybės prioritetų. Taigi, siekdami susipažinti su šia išskirtine švietimo sistema ir pasisemti gerosios patirties – spalio 29 - osios rytą išvykome į Estiją.

Pirmąją viešnagės dieną, po ilgos kelionės autobusu, bet vis dar turėdami noro kuo daugiau sužinoti, susipažinome su Talino miestu ir jo centre esančiais požemiais, o antrąją viešnagės dieną pradėjome nuo vizito „Tallinna Tehnikagumnaasium“. Gimnazijoje, kurioje mokosi mokiniai nuo 7 iki 18 metų, mus pasitiko direktorė, kuri pristatė gimnaziją, jos tradicijas, papasakojo apie mokinių, mokytojų, tėvų ir, žinoma, valstybės bei verslo bendradarbiavimą, siekiant užtikrinti kokybišką ir rezultatyvų ugdymo(-si) procesą. Ne kartą klausėme gimnazijos direktorės, kokia, jos nuomone, yra didžiausia gimnazijos sėkmė ir kodėl šios gimnazijos mokymosi pasiekimai tiksliuosiuose moksluose itin aukšti. Direktorė papasakojo apie dideles Talino universiteto, su kuriuo gimnazija yra pasirašiusi bendradarbiavimo sutarį, administracijos ir akademinės bendruomenės pastangas ir iniciatyvas stengiantis ugdyti šios gimnazijos mokinius. Direktorės teigimu, tarp šių dviejų institucijų vyksta nuolatinis bendradarbiavimas: mokiniai nuolatos vyksta į universitetą, kuriame kartu su mokslininkais atlieka tyrimus, dalyvauja paskaitose, mokiniams net yra leidžiama individualiai naudotis universiteto mokslinėmis bazėmis, jie turi galimybę dirbti laboratorijose.

Po teorinio pristatymo LSMUG delegacija turėjo galimybę ne vien apžiūrėti praėjusiais metais renovuotos gimnazijos patalpas, bet ir pasidalinus į grupes apsilankyti keliose pamokose ir stebėti mokytojų darbą su skirtingų amžių mokiniais. Trečiąją apsilankymo Estijoje dieną pradėjome nuo susitikimo su Talino miesto švietimo skyriaus atstovu, kuris mūsų delegacijai vedė teorinę paskaitą „Estijos švietimo sistema: naujovės ir tendencijos“. Skaitantiems tikriausiai kyla klausimas: kuo šios šalies švietimo sistema tokia išskirtinė? 

Trumpai tariant, švietimas Estijoje yra ir nacionalinės, ir vietinės valdžios prioritetas. Švietimo išlaidos, tenkančios vienam mokiniui, padidėjo 30 proc., o mokytojų atlyginimai per pastaruosius penkerius metus kilo 40 proc. Na, o sistemą ir jos sėkmės formulę galite suprasti peržiūrėję šį trumpą Estijos švietimo ministerijos sukurtą filmuką, kurį rasite atsidarę nuorodą https://www.youtube.com/watch?v=hj4em2gC5EQ . Trečiąją dieną baigėme vizitu „Kadrioru Saksa Gumnnaasium“, kurioje vėl susipažinome su gimnazijos prioritetais, mokytojų, mokinių ir jų tėvų bendradarbiavimo principais, gimnazijos erdvėmis. Šioje gimnazijoje didžiulis dėmesys yra skiriamas vokiečių kalbos ir kultūros puoselėjimui. Direktoriaus pavaduotojos ugdymui teigimu, to nebūtų įmanoma sėkmingai padaryti, jei nebūtų gaunama didžiulė pagalba iš Vokietijos ambasados Estijoje. Įdomu tai, jog mokiniams, kurie baigia 12 klasių šioje gimnazijoje, yra sudaroma galimybė laikyti tokius pačius egzaminus, kokie yra laikomi Vokietijoje, bei be papildomų stojimų vykti studijuoti į Vokietiją. Bendradarbiavimas su valstybės institucijomis, kurios yra atsakingos už švietimą, bei didžiulė Vokietijos ambasados parama suteikia galimybę ne vien lavinti mokinių vokiečių kalbos įgūdžius bei perteikti jos kultūrą, bet ir gimnazijos mokytojams įrengti klases pagal jų pačių poreikius (išplanavimas, baldai, priemonės).

Po dviejų vizitų skirtingų profilių gimnazijose, susitikimo su švietimu besirūpinančių institucijų atstovais ir jų pristatymų išvykome į atgal į Lietuvą ir nors priešaky laukė ilga kelionė, ji neprailgo, nes diskutavome apie Lietuvos ir Estijos švietimo skirtumus ir panašumus, dalykus, kuriuos galėtume pritaikyti ir mūsų gimnazijoje. Daugelis nusprendė, kad pagrindiniai skirtumai tarp Lietuvos ir Estijos švietimo sistemų yra tai, jog Estijoje nacionaliniu lygmeniu švietimas yra laikomas prioritetu, visuomenėje realiai egzistuoja „mokymosi visą gyvenimą“ nuostatos, privatus verslas, bendradarbiaudamas su valstybiniu sektoriumi, investuoja į mokyklų materialinį aprūpinimą, o mokytojų, mokinių ir jų tėvų bendradarbiavimas paremtas pagarba ir pasitikėjimu, didžiausia atsakomybė už mokymąsi atitenka pačiam mokiniui. Tiesa, kadangi turėjome galimybę dalyvauti pamokose, pasidžiaugėme, jog bent mūsų gimnazijoje, mokiniui ir jo poreikiams bei asmeniui yra skiriamas didesnis dėmesys, o metodų įvairovė pamokų metu – neginčijamai platesnė ir pritaikyta skirtingų gebėjimų mokiniams. 

Sakoma, kad kiekviena kelionė plečia mūsų akiratį, todėl galime drąsiai teigti, kad ir šios kelionės metu daugelis LSMUG delegacijos narių iškėlė sau klausimą: „Ką iš to, ką pamačiau, sužinojau, išgirdau, galėčiau pritaikyti ir mūsų gimnazijoje?“ Tikime, jog ši kelionės buvo iš tiesų naudinga, siekiant ne vien suprasti, kur turime tobulėti, bet ir pamatyti, kad LSMUG nuėjome gana ilgą, tačiau sėkmingą kelią, kurdami geriausią gimnaziją kartu, o tobulėjimui – ribų nėra! Viliamės, kad ir mūsų šalyje įvairiuose lygmenyse bus suvokta, jog valstybės, kuri nori augti ir tobulėti šiame sparčiai besikeičiančiame pasaulyje, prioritetais turėtų būti švietimas, pagarba tiek mokiniui, tiek mokytojui.

Neformaliojo švietimo skyriaus vedėja, istorijos mokytoja 

Sandra Gaučiūtė

   

Premiers Rideaux  

   

Nuorodos  

   
   
   
   
   
   
   
   
   
   
   
   
   
   
   
© LSMU gimnazija, 2013