2018 02 16 Lietuvai 100XX a. pradžioje vienas vokiečių istorikas yra pastebėjęs:  „Būtinai reikia užrašyti lietuvių kalbą, nes po 50 metų jos nebus“. Maža, nežinoma, nurašyta, Šiaurės Vakarų kraštu vadinama, be titulo, ekonomiškai silpna ir – valstybė. Kam valstybė? Grupelei valstietiškos kilmės šviesuolių inteligentų,  Pirmojo pasaulinio karo situacijoje 1918 m. Vasario 16-ąją pasinaudojusių proga atkurti jau užmirštą (tarptautinės teisės prasme -  sukurti) valstybę, ar tiems kaimo artojams, užsirišusiems ant milo švarko rankovės geltoną raištį ir jau pragmatiškai, už pažadėtą taip lietuviui brangų žemės gabalą, apgynusiems Lietuvą Nepriklausomybės kovose.

Lenkijos okupuotame Vilniuje Tautos patriarchas dr. Jonas Basanavičius taip yra perfrazavęs Vergilijaus „Eneidą“ Tantum mollis erat Lituanam condere qentem! (tiek buvo sunku atstatyti lietuvių tautą (valstybę).Tiems, kuriems yra tekę plačiau tyrinėti šį svarbų mūsų istorijai laikotarpį, žino, kad Antantės  šalys visiškai nebuvo suinteresuotos Lietuvos valstybės susikūrimu. Tuo labiau Paryžiaus taikos konferencijos posėdžiuose net nebuvo vietos Lietuvos atstovams, o pokarinė Europa buvo projektuojama be Lietuvos. To laiko Europos didieji šiame regione matė tik Lenkiją, kuri, jų nuomone, turėjo pakeisti carinę Rusiją, todėl ne veltui visą Pirmosios Lietuvos Respublikos laikotarpį Lietuvos – Lenkijos ginčas Europos politikos konjunktūroje buvo įvardijamas kaip vien Lietuvos problema. Ir vis dėlto JI – nepriklausoma Lietuvos valstybė – buvo sukurta su visais to meto politikoje taip reikšmingais atributais – tauta, teritorija ir valdžia.  1920 m. gegužės 15d.  Steigiamojo Seimo pirmasis posėdis buvo pradėtas sakiniu: „Džiaukimės, turime Lietuvą“. Pripažinta kitų valstybių, priimta į Tautų Sąjungą, nors ir be taip mylimo Vilniaus, sugeba sukurti savąją pramonę, modernizuoti žemės ūkį, sukurti pradžios mokyklų, progimnazijų ir gimnazijų tinklą, aukštąsias mokyklas. Bet svarbiausia, užaugina žmogų, valstybės žmogų, kuriam įskiepija Tėvynės meilę ir patriotizmą, vėliau aiškiai išskyrusius mus iš kitų okupuotų Europos tautų per pokario rezistenciją.

Tarpukario Europa buvo kuriama individualių valstybių pagrindu, bet tas individualizmas neišgelbėjo nei Europos, nei pasaulio nuo Antrojo pasaulinio karo. Jo pasekmės visai žmonijai skaudžios. Ir Lietuvos laisvė atrodė nepasiekiama...

1940 m. mes buvome pirmieji iš Baltijos valstybių okupuoti, bet ir pirmieji Sovietų Sąjungoje, kurie pasakėme pasauliui, kad ir po 50 aneksijos metų patys galime kurti savo valstybę. Mūsų Dainuojanti revoliucija buvo Mindaugo sukurtos valstybės tąsa, Žalgirio mūšyje pasiektos pergalės šūkis, Nepriklausomybės kovose apginta valstybė ir rezistencijos bunkeriuose užgniaužtos laisvės kovos realizavimas. 1990 m. Kovo 11-oji naujas etapas valstybingumo istorijoje. Šiuolaikinių valstybių egzistavimas neįsivaizduojamas be bendradarbiavimo su kitais tarptautinės teisės subjektais – valstybėmis, tarptautinėmis organizacijomis, o kartu, ką ir daro Lietuva, su tautomis, kovojančiomis dėl nepriklausomybės. Po Kovo 11-osios tapome JTO nariais, svarbiausią žmogui vertybę – gyvybę – įtvirtinome ratifikuodami Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją, savo gynybinius interesus užtikrinome stodami į NATO, esame ES valstybė.  Tarptautinė bendrija yra mūsų valstybės laisvės ir nepriklausomybės garantas.

Taigi kas yra valstybė kiekvienam? Greičiausiai vaikui ji prasideda nuo savo gimtinės, o piliečiui - nuo pagarbos laisvei ir ją garantuojančiai laisvai ir nepriklausomai valstybei – Lietuvos Respublikai.
Šios iškilios šventės proga kreipiuosi į Jus, Mieli gimnazijos moksleiviai. Antrojo šimtmečio Lietuvos projektas – Jūsų visų rankose. Kokie būsite Jūs, kaip kursite, saugosite ir ginsite savo vienintelę Tėvynę – Lietuvą, priklausys, ar antrą šimtmetį sutinkantys mūsų protėviai didžiuosis tuo istorijos tarpsniu, kuriuo šiandien didžiuojamės mes.

Sveikinu visą gimnazijos bendruomenę – mokinius, mokytojus, mokinių tėvelius, gimnazijos darbuotojus – su Vasario 16-ąja – Lietuvos Valstybės atkūrimo diena!

Direktorius  Arūnas Bučnys

   

Premiers Rideaux  

   
   

Nuorodos  

   
   
   
   
   
   
   
   
   
   
   
   
   
   
   
© LSMU gimnazija, 2013